Galiu nuraminti, kad niekas be teismo sprendimo negalės sumažinti priteisto išlaikymo vaikui. Jeigu teismas priėmė sprendimą priteisti konkretaus dydžio išlaikymą vaikui , tai tik teismas ir gali šį išlaikymą padidinti ar sumažinti – niekas kitas to negali. Jeigu vyras įsiregistruotų į Darbo biržą, absoliučiai niekas nuo to nesikeistų – pareiga mokėti alimentus nei sumažėtų, nei padidėtų. Teismų praktika šiuo klausimu yra labai aiški ir griežta: jeigu vaiko tėvas yra sveikas ir darbingo amžiaus, jis privalo mokėti vaikui išlaikymą, nepriklausomai nuo to, ar jis dirba ar yra nuolatinis bedarbis. Teismai yra nuomonės, kad vaiko tėvas privalo stengtis vykdyti savo pareigas vaikams.

Šiuo atveju klausimų turėtų kilti ir daugiau, mat neaiški buto vertė, jūsų galimybė teikti išlaikymą vaikams ir kt. Bet visus šiuos klausimus nagrinės teismas. 

Iš esmės įstatymai leidžia keisti vaikams priteisto išlaikymo formą. Jeigu šiuo metu išlaikymas priteistas pinigais, galite (kartu su vyru) kreiptis į teismą, parašę prašymą, jog norite pakeisti jūsų vaikui priteisto išlaikymo formą. Teismas, kartu su vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovais įvertins, ar toks išlaikymas atitinka vaiko interesus, atsiklaus buto savininkės nuomonės ir priims dėl to sprendimą. Tad jeigu Jums, vyrui ir jo mamai tokia išlaikymo forma atrodo tinkama, belieka pateikti prašymą teismui (geriausia, jeigu jį pasirašytumėte visi trys). Aplinkybė, kad butas nepriklauso vyrui, nebus kliūtis, nebent yra kitų aplinkybių, kurių nenurodėte savo klausime (pvz. butas įkeistas ar pan.). Įforminti šio proceso negalite niekaip kitaip, kaip tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kadangi vienintelė galimybė pakeisti išlaikymo formą yra kreipiantis į teismą, todėl ir rezultatas šio proceso bus teismo sprendimo forma. Jeigu teismas patenkins tokį Jūsų prašymą, Jums nereikės nieko papildomai daryti – teismas pats išsiųs Registrų centrui duomenis, jog teismo sprendimu pasikeitė buto savininkas. 

Neprivalote grąžinti jokių alimentų. Jeigu vyras nesutinka su teismo sprendimu dėl iš jo priteisto išlaikymo vaikui dydžio, jis gali kreiptis su ieškiniu į teismą ir reikalauti sumažinti išlaikymo sumą. 

Be to, atostogos nėra toks dažnas reiškinys, dėl kurio būtų protinga mažinti priteistą minimalų išlaikymą. 

Galiausiai, tėvas visuomet gali skirti vaikui daugiau nei priteista minimali išlaikymo suma – juk tai pinigai išleisti jo paties vaikui. Tai nėra pagrindas sumažinti išlaikymo.

Taip pat turite suprasti, jog teismo sprendimu priteistas išlaikymas vaikui buvo nustatytas teismo, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Mažindami išlaikymą vaikui rizikuotumėte jo paties interesais.

Atskirai gyvenantis tėvas turi teisę žinoti apie savo vaiko gyvenimą, įskaitant ir jo ekonominį gyvenimą. Mat abu tėvai turi vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu. Todėl išsiskyrę tėvai turi rasti jiems abiems priimtiną būdą bendradarbiauti ir dalintis su vaiku susijusia informacija. Taigi iš esmės prašyti ar reikalauti informacijos apie savo vaiko gyvenimą tėvas turi.

Tačiau kalbant apie jūsų privalomą pareigą kiekvieną mėnesį teikti detalias ataskaitas su pirkimo kvitais apie vaikui panaudotas išlaikymo lėšas – tokios pareigos jums nėra. Įstatymai tokios pareigos tikrai nenumato. Tokia pareiga jums kiltų, jei šiuo klausimu būtų priimtas atskiras teismo sprendimas (plačiau apie tai – šiame straipsnyje). Kol tokio sprendimo nėra, privalomos pareigos taip pat nėra. 

Todėl iš vienos pusės – kol nėra atitinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo, turite teisę nereaguoti į tokius perdėtai apsunkinančius atskirai gyvenančio tėvo reikalavimus. Tačiau iš kitos pusės, turite (savaime suprantama, vaiku rūpintis ir) imtis protingų priemonių, kad atskirai gyvenantis tėvas (ypač jei to reikalauja ir negali sužinoti pats) gautų bendrą informaciją apie savo vaiko gyvenimą ir galėtų iš to suprasti, jog vaikas yra tinkamai aprūpinamas. Kartais to pakanka konfliktui išvengti. 

Jeigu Jums pačiai taip yra patogu, galite drąsiai kreiptis į teismą ir nekeisdama gyvenamosios vietos. Jūsų gyvenamoji vieta jokios įtakos skyrybų procesui ir teismo sprendimui neturės. 

eigu Jums yra patogu ir norisi toliau gyventi minėtame bute, galite prašyti teismo nustatyti uzufruktą. Tai teisė Jums gyventi kartu su vaiku vyrui priklausančiame bute iki pat vaiko pilnametystės. Kadangi neturite kur kitur gyventi, tikėtina, jog teismas uzufruktą nustatys. Teismas, nutraukdamas santuoką, privalo išspręsti ir eilę kitų klausimų, kurių tarpe yra vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų. Jeigu po skyrybų norėsite, kad vaikas liktų gyventi su Jumis, turėsite teismo prašyti nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su Jumis. Tik tokiu atveju Jums galės būti nustatytas uzufruktas. 

Iš esmės sutuoktinis turi teisę skyrybų metu reikalauti kompensacijos dėl tų lėšų, kurios iš bendro turto buvo panaudotos asmeniniams vieno sutuoktinio poreikiams tenkinti. 

Pagal įstatymą, vaiko išlaikymas yra asmeninė tėvo prievolė. Tačiau kaip suprantu, vaikas (iš ankstesnės Jūsų santuokos) gyveno kartu su Jumis ir sutuoktiniu kaip bendras šeimos narys. Jeigu taip, mano nuomone, išlaidos šiam vaikui turėtų būti laikomos bendromis šeimos išlaidomis ir todėl išlaikymas bei mokesčiai už studijas teismo turėtų būti traktuojami kaip bendru sutarimu bendriems šeimos interesams patirtos išlaidos. O jokia kompensacija už bendriems šeimos interesams patirtas išlaidas nepriklauso.

Todėl manyčiau, jog teismas Jūsų sutuoktiniui neturėtų priteisti jokios kompensacijos už kartu šeimoje gyvenusio, tačiau nesantuokinio vaiko išlaikymo ar studijų išlaidas. 

Teismas skyrybų byloje pats nenustatinėja dalintino turto naudojimosi tvarkos, nes šis klausimas dažniausiai nelaikomas susijusiu su skyrybomis ir todėl sprendžiamas atskiroje byloje – jei savininkai to reikalauja. 

Jūsų atveju, turite du variantus: 1) naudotis bendru butu kaip ir iki šiol – nenustatinėdami naudojimosi tvarkos 2) nusistatyti naudojimosi bendru butu tvarką.

Naudojimosi tvarka nekilnojamuoju turtu (butu, namu, sklypu) gali būti nustatyta dviem būdais: 1) Taikiai, bendru susitarimu kreipiantis į notarą; 2) ginčo tvarka, vienam iš turto bendrasavininkių kreipiantis į teismą. Savaime suprantama, jog efektyviau būtų kreiptis į notarą, nes taikiai pasidalinti turtą bus efektyviau, greičiau ir pigiau nei ginčo būdu. Tačiau jeigu Jums niekaip nepavyksta susitarti su bendrasavininke dėl bendro turto naudojimosi tvarkos, o dalintis turtą vis tiek norite, galite su ieškiniu kreiptis į teismą dėl bendro turto atidalinimo. 

Turite teisę  kreiptis į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

 Turėsite įrodyti, jog vaikučio tėvas daro (ar tikrai darys) ypatingą žalą vaikui, jo vystymuisi ar pan. Jeigu sieksite neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, turėsite įrodyti, jog tikėtinai tokia padėtis nepasikeis ir tėvas toliau liks toks ir ateityje. Tokiu būdu vaiko tėvui bus laikinai ar visam laikui apribotos tėvystės teisės ir pareigos ir jis neturės jokio pagrindo pretenzijoms į vaikutį. Teoriškai įstatymas suteikia Jums galimybę reikšti tokį ieškinį vaikui dar net negimus (prevencinis ieškinys reiškiamas tuomet, kai siekiama išvengti galimos kilti žalos ateityje), tačiau turėsite įtikinti teismą, jog žala vaikui tikrai bus daroma. Jūsų sėkmė patenkinti tokį reikalavimą teisme priklausys nuo turimų įrodymų ir argumentų svarumo. 

Aukščiausiojo teismo yra išaiškinta, jog  esant sudarytam bendrajam sutuoktinių testamentui, po vieno iš sutuoktinių mirties (šiuo atveju – jūsų mamos) priėmęs palikimą pergyvenęs sutuoktinis (šiuo atveju – jūsų patėvis) tampa pilnateisiu paveldėto turto savininku. Jūsų mirusios mamos turtą, kurį bendruoju sutuoktinių testamentu paveldėjo patėvis, jis gali naudoti kaip tinkamas, be jokių apribojimų. Todėl bendruoju testamentu paskirtas įpėdinis (šiuo atveju – jūs) , kuris paveldės turtą po antrojo sutuoktinio mirties, absoliučiai jokių teisių į būsimą palikimą neturi, kol neateis paveldėjimo momentas (t.y. kol nemirs patėvis). 

Tad įtakoti pirmąjį sutuoktinį (jūsų mamą) pergyvenusio sutuoktinio (jūsų patėvio) valios teisiškai jūs neturite jokių galimybių, nepaisant to, kad esate nurodytas kaip paveldėtojas po antrojo sutuoktinio mirties. Jūs paveldėsite tik tą turtą, kuris liks po jūsų patėvio mirties. Atitinkamai, jeigu jūsų mama būtų norėjusi palikti savo turtą ne savo sutuoktiniui, o kitam asmeniui (pvz. jums), ji būtų sudariusi asmeninį (arba oficialų) testamentą. 

Kalbant apie teisines priemones pakeisti esamą padėtį, kaip įpėdinis pagal įstatymą turite teisę kreiptis į teismą dėl savo motinos ir jos patėvio sudaryto bendorjo sutuoktinių testamento pripažinimo negaliojančiu. 

Priklausomai nuo santuokos metu namui atliktų pagerinimų apimties, jūs skyrybų atveju galite pagrįstai reikšti vieną iš šių reikalavimų:
a) Pripažinti vyro asmeninį turtą (namą su sklypu) bendrąja sutuoktinių nuosavybe –  jog šis turtas būtų dalinamas abiems;
b) Reikalauti kompensacijos už atliktus pagerinimus.

Įstatymas numato galimybę sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas bendromis (t. y. ne asmeninėmis) lėšomis arba kito sutuoktinio (t. y. jūsų) lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Ar turtas buvo ar nebuvo pagerintas iš esmės yra vertinamasis kriterijus, kurį teismas nustatinėja kiekvienoje byloje. Šią aplinkybę įrodinėti galima keliais skirtingais būdais, tačiau tai privalo daryti tas sutuoktinis, kuris reikalauja pripažinti turtą bendru. 

Tais atvejais, kai asmeninio turto pagerinimas nėra esminis, sutuoktinis vis tiek gali pagrįstai reikalauti kompensacijos už asmeniniam kito sutuoktinio turtui atliktus pagerinimus iš bendrų lėšų. 

Visų pirma turbūt norėtumėte užsitikrinti, kad vyras neparduotų bendro buto slapčia, iki santuokos nutraukimo momento. Tam geriausia kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo. Teismas skubos tvarka išnagrinėjęs tokį prašymą gali priimti nutartį atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Priėmęs tokią nutartį teismas informuos Registrų centrą apie draudimą iki tam tikro laiko parduoti konkretų turtą (butą). Esant tokiam įrašui, Registrų centras tiesiog neregistruos turto perleidimo – taigi būsite tikra, jog butas tikrai bus neparduotas be jūsų žinios. 

Kad likti gyventi šiame bute, jūs skyrybų bylos metu galite imtis dvejopų reikalavimų:

a) reikalauti padalinti butą per pusę. Tokiu būdu jums nuosavybės teise priklausys buto dalis ir būdama pilnateise savininke galėsite juo naudotis lygiomis teisėmis su vyru.

b) teismui pripažinus butą asmenine vyro nuosavybe, tačiau vaiko gyvenamąją vietą nustačius su jumis, galėsite reikalauti nustatyti butui uzufruktą iki vaiko pilnametystės. Tai jums suteiks teisę gyventi vyro bute su vaiku iki pat vaiko pilnametystės.

Abiem atvejais turėsite teisę su vaiku netrukdoma gyventi bendrame bute.

Taip, nuo 2020 metų sausio 1 d. prieš besikreipiant į teismą dėl santuokos nutraukimo ginčo teisena (t.y.  dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės) bus privaloma inicijuoti mediaciją. 

Abu sutuoktiniai bendrai, arba vienas iš jų, kuris ginčo teisena nori kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, prieš kreipdamasis į teismą privalės:

a) kreiptis į bet kurį savo išsirinktą teismo mediatorių su prašymu pradėti mediaciją. Teismo mediatorių sąrašą (redakcija 2019-12-21) galite rasti čia. Savo ginčo sprendimui galite pasirinkti bet kurį mediatorių (galima daugiau nei vieną).

b) kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu dėl mediatoriaus skyrimo. Tuomet Tarnyba parinks Jums mediatorių savo nuožiūra.

Priklausomai nuo Jūsų pasirinkimo, (arba mediatorius arba minėta Tarnyba), gavę Jūsų prašymą (ne vėliau kaip) per 3 darbo dienas išsiųs kitam sutuoktiniui pranešimą, kuriuo bus jam siūloma dalyvauti mediacijoje. Antrasis sutuoktinis turės 15 darbo dienų (nuo pranešimo išsiuntimo) nuspręsti – ar pageidauja dalyvauti mediacijoje, ar ne.  

Jeigu antrasis sutuoktinis sutiks dalyvauti, tuomet privaloma mediacija įvyks – ir išbandysite galimybę savo ginčą išspręsti neformaliai, su mediatoriaus pagalba. Plačiau apie taikų ginčų sprendimą – čia.

Jeigu antrasis sutuoktinis per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo nesureaguos į pasiūlymą medijuoti, bus laikoma, jog jis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Tuomet jūsų pasirinktas mediatorius arba Tarnyba pateiks Jums atitinkamą dokumentą, patvirtinantį, jog jūs bandėte inicijuoti mediaciją, tačiau kitas sutuoktinis nesutiko to daryti.Tuomet turėsite teisę dėl savo šeimos ginčo išsprendimo kreiptis į teismą.

Apmokėjimas

Jeigu renkatės mediatorių (-us) patys, tuomet mokate už jų paslaugas pagal susitarimą. 

Jeigu dėl mediatoriaus paskyrimo kreipiatės į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tuomet tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų apmokės keturias mediacijos valandas. Jeigu pasibaigus šiam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nebus nepasiektas, už tolimesnį laiką turėsite mokėti savo lėšomis pagal susitarimą su mediatoriumi.