Kokio dydžio išlaikymą vaikui teismas gali priteisti?

Yra keletas esminių kriterijų, į kuriuos visuomet atsižvelgia teismas, priteisdamas vaiko išlaikymo dydį iškilus sutuoktinių ginčui:

  1. Nepilnamečių vaikų poreikiai. Įstatymai ir tarptautinės sutartys numato, jog svarstant klausimą dėl vaiko išlaikymo priteisimo, prioritetiniais laikytini nepilnamečio vaiko poreikiai. Vadinasi vaiko poreikiai teismui bus svarbesni už tėvų interesus ar norą skirti konkrečią pinigų sumą savo vaikų išlaikymui. Todėl pagal byloje esančius įrodymus teismas visų pirma aiškinsis pačių vaikų poreikius – ar be bendrųjų kiekvienam vaikui būdingų poreikių nepilnamečiai vaikai turi kokių nors specialiųjų poreikių. Jei taip, išlaikymo dydis tikėtinai bus nustatytas ir priteistas didesnis nei įprastinis. Specialiaisiais poreikiais laikytini vaiko sveikatos poreikiai (neįgalumas, ligos, traumos ir kt.), ugdymo poreikiai (talentai ir kt.) ir pan. 
  2. Kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Ją apsprendžia tėvų turimas turtas (tiek pinigai, tiek kitas – kilnojamas ir nekilnojamas – turtas) ir gaunamos pajamos, turimi įsipareigojimai (pvz. paskolos ir kt.). Nustatęs, jog vieno iš tėvų turtinė padėtis ir galimybės teikti išlaikymą yra ženkliai didesnės už kito tėvo, teismas iš galinčio teikti didesnį išlaikymą tėvo gali priteisti didesnę išlaikymo dalį nei iš blogesnėje turtinėje padėtyje esančio tėvo.
  3. Kiekvieno iš tėvų galimybė dirbti. Kad ir kokia bloga tėvų turtinė padėtis bebūtų, jeigu tėvai yra sveiki ir darbingi, o tik dėl asmeninių priežasčių nedirba (ar nedeklaruoja teismui jog dirba) tiek, kad išlaikytų save ir savo vaikus, teismas priteis tokį išlaikymo dydį, kuris bus reikalingas nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Kitaip tariant, galintys, tačiau nepakankamai dirbantys tėvai nėra atleidžiami nuo savo įstatyme numatytos pareigos išlaikyti savo vaikus.

Taigi įvertinęs minimalius vaiko poreikius + papildomus vaiko poreikius (gabumus ar ligas) + tėvų galimybes išlaikyti vaikus (turtinę padėtį, fizinius gabumus) + Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą teismas priims sprendimą dėl priteistino vaiko išlaikymo dydžio.

 

Taip pat paminėtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, kurioje LAT nubrėžė rekomendacinius kriterijus specialiųjų poreikių neturinčio vaiko išlaikymo dydžiui nustatyti. LAT rekomendavo, jog išlaikymo dydis tokio vaiko būtiniesiems poreikiams galėtų būti nustatomas pagal Lietuvoje galiojantį minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydį. Todėl teismai, nesant vaiko specialiųjų poreikių ir ypatingai sunkios ar geros tėvų turtinės padėties, labai dažnai vadovaujasi šiomis rekomendacijomis ir nustato vaiko išlaikymo dydį pagal tuo metu Lietuvoje galiojantį MMA.

 

Šie kriterijai gali būti naudingi ir tiems sutuoktiniams, kurie sutaria dėl savo santuokos nutraukimo sąlygų ir ketina nutraukti santuoką bendru sutarimu. Tačiau mano patirtis rodo, jog bendru susitarimu galima nusistatyti (ir gauti teismo patvirtinimą) dėl ženkliai kitokio (arba didesnio, arba mažesnio) vaiko išlaikymo dydžio, nei jį nustatytų pats teismas nesant sutuoktinių susitarimo.


Turite klausimų? Užduokite juos ČIA