Nėra bendrų taisyklių ar teismų praktikos, kokia turėtų būti nustatoma vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu tvarka. Paprastai ginčo šalys pačios išreiškia gan konkrečią nuomonę dėl tokios tvarkos nustatymo, mat ji labai priklauso nuo kiekvieno iš tėvų poreikių, gyvenimo vietos ir būdo. Todėl teismas, išklausęs abiejų tėvų nuomonę, taip pat Vaiko teisių apsaugos institucijos rekomendaciją, teismo posėdyje stengdamasis suderinti abiejų tėvų poreikius ir interesus šiuo klausimu, nustato savo nuomone labiausiai vaiko poreikius atitinkančią bendravimo su vaiku tvarką.
Patirtis rodo, bendravimo tvarka dažniau būna palankesnė tam sutuoktiniui, su kuriuo būna nustatoma vaiko gyvenamoji vieta – t. y. tas tėvas gauna daugiau laiko ir galimybių būti ir bendrauti su vaiku, nei atskirai nuo vaiko gyvenantis tėvas. Todėl dažnai atskirai gyvenančiam tėvui tenka tiesiog įdėti daugiau pastangų tam, kad išlaikytų ar sukurtų norimą ryšį su vaiku. Tačiau psichologai nurodo, jog esant noro, atskirai gyvenantis tėvas taip pat turi daug galimybių ir net privalumų sukurti stabilius ilgalaikius santykius su atskirai gyvenančiu vaiku.
Turite klausimų? Užduokite juos ČIA
